„Propaganda skaitmeniniame amžiuje: kaip kibernetinės įtakos operacijos griauna pasitikėjimą“

Šiuolaikinės užsienio įtakos operacijos naudoja naujus metodus ir technologijas, todėl jų kampanijos yra efektyvesnės.

Nacionalinės valstybės vis dažniau pasitelkia sudėtingas įtakos operacijas, kad skleistų propagandą ir darytų poveikį viešajai nuomonei tiek šalies viduje, tiek tarptautiniu mastu. Šios kampanijos mažina pasitikėjimą, didina poliarizaciją ir kelia grėsmę demokratiniams procesams.

Įgudę pažangūs nuolatiniai manipuliatoriai naudoja tradicinę žiniasklaidą ir internetą bei socialinę mediją, siekdami gerokai padidinti savo kampanijų apimtį, mastą ir veiksmingumą bei poveikį pasaulinei informacinei ekosistemai.

Sintetinė medija tampa vis labiau plinta, nes daugėja priemonių, kuriomis galima lengvai kurti ir platinti labai tikroviškus dirbtinius vaizdus, vaizdo ir garso įrašus. Skaitmeninės kilmės technologija, kuria patvirtinama medijos turto kilmė, gali padėti kovoti su piktnaudžiavimu.

Reikalingas holistinis požiūris į sprendimų apsaugą nuo kibernetinio poveikio operacijų. Kovodama su kibernetinės įtakos operacijomis, „Microsoft“ remdamasi jau išvystyta kibernetinių grėsmių žvalgybos infrastruktūra. Mūsų strategija yra aptikti, sužlugdyti, apginti ir atgrasyti užsienio agresorių propagandos kampanijas.

„Microsoft“ strategijos sistema siekiama padėti įvairių sektorių suinteresuotiesiems subjektams aptikti, sutrikdyti, apginti ir atgrasyti nuo propagandos, ypač nuo užsienio agresorių vykdomų kampanijų.

Aptikti
Kaip ir kibernetinės gynybos atveju, pirmas žingsnis kovojant su užsienio įtakos kibernetinėje erdvėje operacijomis – ugdyti gebėjimą jas aptikti. Jokia viena įmonė ar organizacija negali tikėtis, kad pavieniui pavyks padaryti reikiamą pažangą. Bus labai svarbus naujas, platesnis technologijų sektoriaus bendradarbiavimas, o pažanga analizuojant kibernetinio poveikio operacijas ir pranešant apie jas labai priklausys nuo pilietinės visuomenės, įskaitant akademines institucijas ir ne pelno siekiančias organizacijas, vaidmens.

Apginti
Antrasis strateginis ramstis – demokratinės gynybos stiprinimas – ilgalaikis prioritetas, kuriam reikia investicijų ir naujovių. Reikėtų atsižvelgti į technologijų keliamus iššūkius demokratinėms visuomenėms, ypač į žurnalistikos ir vietos naujienų trikdžius, ir į technologijų sukurtas galimybes veiksmingiau ginti demokratines visuomenes.

Tam reikalingos nuolatinės investicijos ir inovacijos, kurios turi atitikti įvairių šalių ir žemynų vietos poreikius. Šie klausimai nėra lengvi ir jiems spręsti reikia įvairių suinteresuotųjų šalių požiūrio. „Microsoft“ ir kitos technologijų įmonės vis labiau tai palaiko

Suardyti
Pastaraisiais metais „Microsoft“ skaitmeninių nusikaltimų skyrius (DCU) ištobulino taktiką ir sukūrė įrankius, skirtus kibernetinėms grėsmėms, pradedant išpirkos reikalaujančiomis programomis ir baigiant robotų tinklais bei nacionalinių valstybių atakomis, malšinti. Išmokome daug svarbių pamokų, pradedant aktyvaus ardymo vaidmeniu kovojant su įvairiomis kibernetinėmis atakomis.

Galvojant apie kovą su kibernetinės įtakos operacijomis, ardymas gali atlikti dar svarbesnį vaidmenį, o geriausias ardymo metodas tampa vis aiškesnis. Veiksmingiausias priešnuodis plačiajai apgaulei yra skaidrumas. Būtent todėl „Microsoft“ padidino savo pajėgumus aptikti ir sužlugdyti nacionalinių valstybių įtakos operacijas įsigydama pirmaujančią kibernetinių grėsmių analizės ir tyrimų bendrovę „Miburo Solutions“, kuri specializuojasi užsienio kibernetinės įtakos operacijų aptikimo ir reagavimo į jas srityje. Sujungusi šiuos analitikus su „Microsoft“ grėsmių konteksto analize, „Microsoft“ suformavo skaitmeninių grėsmių analizės centrą (DTAC). DTAC analizuoja nacionalinių valstybių keliamas grėsmes, įskaitant kibernetines atakas ir įtakos operacijas, ir rengia ataskaitas apie jas, derindama informaciją ir grėsmių žvalgybos duomenis su geopolitine analize, kad pateiktų įžvalgas ir informuotų apie veiksmingą atsaką bei apsaugą.

Atgrasyti
Pagaliau negalime tikėtis, kad valstybės pakeis savo elgseną, jei už tarptautinių taisyklių pažeidimus nebus atskaitomybės. Tokios atskaitomybės užtikrinimas yra išskirtinai vyriausybės atsakomybė. Tačiau vis dažniau daugiašaliai veiksmai atlieka svarbų vaidmenį stiprinant ir plečiant tarptautines normas.

Daugiau nei 30 interneto platformų, reklamuotojų ir leidėjų, įskaitant „Microsoft“, pasirašė neseniai atnaujintą Europos Komisijos kovos su dezinformacija praktikos kodeksą ir susitarė dėl griežtesnių įsipareigojimų kovojant su šia didėjančia problema. Kaip ir neseniai paskelbtame Paryžiaus kvietime, Kristaus bažnyčios kvietime ir Deklaracijoje dėl interneto ateities, daugiašaliai daugybės suinteresuotųjų šalių veiksmai gali sutelkti demokratinių šalių vyriausybes ir visuomenę. Tuomet vyriausybės galės remtis šiomis normomis ir įstatymais, kad užtikrintų atskaitomybę, kurios reikia pasaulio demokratijoms ir kurios jos nusipelno.

Dėl greito radikalaus skaidrumo demokratinės vyriausybės ir visuomenės gali veiksmingai silpninti įtakos kampanijas, nustatydamos atakų prieš nacionalines valstybes šaltinius, informuodamos visuomenę ir stiprindamos pasitikėjimą institucijomis.

Šaltinis: 2022 m. lapkričio mėn. „Microsoft“ skaitmeninės gynybos ataskaita